- valakotis
- ×valakótis, -ójasi, -ójosi (sl.), vãlakotis, -ojasi, -ojosi, vàlakotis Ūd 1. Pns, Krok būti ne vietoje numestam, mėtytis: Ova, pasakiau duonos nemėtyt, kad nesvalakót DrskŽ. Tas šienas vãlakojos iki šiol per lietus Srj. Jokis daiktelis neturi valakotis po kiemą Lš. ║ prk. būti nenaudojamam, neapdirbtam: Kur laukai valakójosi, labai barė DrskŽ. Valakójos toj žemė, pasdarė pūdymai DrskŽ. 2. Brt, Alk, Igl, Krsn, Mrs, Nmn, Tlž be reikalo vaikščioti, valkiotis: Perdien valakójatės, valgykite Drsk. Kur vãlakojais visą naktį? Gdr. Kur jūs valakójatės po svetimus sodus?! Dkš. Vãlakojas su vaikais apie kampus Srj. Ko tu tep ilgai vãlakojiesi? Lp. Valakojas perdien kap šuva benamis Lš. Kokia iš jo nauda, valakojas per naktis, o dieną miegti Sn. Valakójasi mergšės ir niekas diržo neparodžia Azr. ║ Plv keliauti iš vietos į vietą, klajoti, bastytis, trankytis: Po žmones valakójaus Dbč. Ko tau te po svetimus kraštus vàlakotis?! Smn. Dievas užtrenkęs jai visus kelius, kad … nesivalakotų po svietą LTI207. 3. sunkiai vaikščioti: Valakójuos dar, ale ką te, be sveikatos Kb. 4. prk. sunkiai gyventi, vargti: Mes, biedniai, valakójamės, kab žuvis an sausumos džiūsta DrskŽ. \ valakotis; atsivalakoti; išsivalakoti; nusivalakoti; pasivalakoti; parsivalakoti; prasivalakoti; susivalakoti
Dictionary of the Lithuanian Language.